- surišdinti
- surìšdinti; N cur. surišti 4: Sūdžios, surišdinusys jam rankas, metė į [v]andenį ir veizėjo, kaip jam plaukyties klosias M.Valanč. Vyresnieji žydų … [Kristų] buvo sugaudinę, surišdinę BPII25. | refl. tr., intr. Sut: Jis yra davęs rankas susirišdint brš. O Viešpatie …, surišdintis prileidais DP157. Jis susirišdinos nei koks piktadėjas KlM217. \ rišdinti; pririšdinti; surišdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.